neišsivagiančia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivagiančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivagiantis, mot. g. neišsivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivagiąs, neišsivagiantis	neišsivagią, neišsivagiantys	neišsivagianti	neišsivagiančios	-	neišsivagią
kilm.	neišsivagiančio	neišsivagiančių	neišsivagiančios	neišsivagiančių	-	-
naud.	neišsivagiančiam	neišsivagiantiems, neišsivagiantiem	neišsivagiančiai	neišsivagiančioms, neišsivagiančiom	-	-
gal.	neišsivagiantį	neišsivagiančius	neišsivagiančią	neišsivagiančias	-	-
įnag.	neišsivagiančiu	neišsivagiančiais	neišsivagiančia	neišsivagiančiomis	-	-
viet.	neišsivagiančiame, neišsivagiančiam	neišsivagiančiuose, neišsivagiančiuos	neišsivagiančioje, neišsivagiančioj	neišsivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivagiantysis	neišsivagiantieji	neišsivagiančioji	neišsivagiančiosios	-	-
kilm.	neišsivagiančiojo	neišsivagiančiųjų	neišsivagiančiosios	neišsivagiančiųjų	-	-
naud.	neišsivagiančiajam	neišsivagiantiesiems	neišsivagiančiajai	neišsivagiančiosioms	-	-
gal.	neišsivagiantįjį	neišsivagiančiuosius	neišsivagiančiąją	neišsivagiančiąsias	-	-
įnag.	neišsivagiančiuoju	neišsivagiančiaisiais	neišsivagiančiąja	neišsivagiančiosiomis	-	-
viet.	neišsivagiančiajame	neišsivagiančiuosiuose	neišsivagiančiojoje	neišsivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivagiantis, mot. g. neišsivagianti.
• Skiemenys: ne-iš-si-va-gian-čia

neišsivagiančia

1. ta, kuri neišsivagia

Etimologija

<= neišsivogti, neišsivagia, neišsivogė <= ne- + išsivogti, išsivagia, išsivogė <= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---