neišsivagiamąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivagiamąją (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivagiamas, mot. g. neišsivagiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivagiamas	neišsivagiami	neišsivagiama	neišsivagiamos	neišsivagiama	-
kilm.	neišsivagiamo	neišsivagiamų	neišsivagiamos	neišsivagiamų	-	-
naud.	neišsivagiamam	neišsivagiamiems	neišsivagiamai	neišsivagiamoms	-	-
gal.	neišsivagiamą	neišsivagiamus	neišsivagiamą	neišsivagiamas	-	-
įnag.	neišsivagiamu	neišsivagiamais	neišsivagiama	neišsivagiamomis	-	-
viet.	neišsivagiamame	neišsivagiamuose	neišsivagiamoje	neišsivagiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivagiamasis	neišsivagiamieji	neišsivagiamoji	neišsivagiamosios	-	-
kilm.	neišsivagiamojo	neišsivagiamųjų	neišsivagiamosios	neišsivagiamųjų	-	-
naud.	neišsivagiamajam	neišsivagiamiesiems	neišsivagiamajai	neišsivagiamosioms	-	-
gal.	neišsivagiamąjį	neišsivagiamuosius	neišsivagiamąją	neišsivagiamąsias	-	-
įnag.	neišsivagiamuoju	neišsivagiamaisiais	neišsivagiamąja	neišsivagiamosiomis	-	-
viet.	neišsivagiamajame	neišsivagiamuosiuose	neišsivagiamojoje	neišsivagiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivagiamas, mot. g. neišsivagiama.
• Skiemenys: ne-iš-si-va-gia-mą-ją

neišsivagiamąją

1. ta, kurią neišsivagia

Etimologija

<= neišsivogti, neišsivagia, neišsivogė <= ne- + išsivogti, išsivagia, išsivogė <= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---