neišsimokamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsimokamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimokamas, mot. g. neišsimokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokamas	neišsimokami	neišsimokama	neišsimokamos	neišsimokama	-
kilm.	neišsimokamo	neišsimokamų	neišsimokamos	neišsimokamų	-	-
naud.	neišsimokamam	neišsimokamiems	neišsimokamai	neišsimokamoms	-	-
gal.	neišsimokamą	neišsimokamus	neišsimokamą	neišsimokamas	-	-
įnag.	neišsimokamu	neišsimokamais	neišsimokama	neišsimokamomis	-	-
viet.	neišsimokamame	neišsimokamuose	neišsimokamoje	neišsimokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokamasis	neišsimokamieji	neišsimokamoji	neišsimokamosios	-	-
kilm.	neišsimokamojo	neišsimokamųjų	neišsimokamosios	neišsimokamųjų	-	-
naud.	neišsimokamajam	neišsimokamiesiems	neišsimokamajai	neišsimokamosioms	-	-
gal.	neišsimokamąjį	neišsimokamuosius	neišsimokamąją	neišsimokamąsias	-	-
įnag.	neišsimokamuoju	neišsimokamaisiais	neišsimokamąja	neišsimokamosiomis	-	-
viet.	neišsimokamajame	neišsimokamuosiuose	neišsimokamojoje	neišsimokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsimokamas, mot. g. neišsimokama.
• Skiemenys: ne-iš-si-mo-ka-mų-jų

neišsimokamųjų

1. tas, kurį neišsimoka

Etimologija

<= neišsimokėti, neišsimoka, neišsimokėjo <= ne- + išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---