neišsimokamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsimokamą (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimokamas, mot. g. neišsimokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokamas	neišsimokami	neišsimokama	neišsimokamos	neišsimokama	-
kilm.	neišsimokamo	neišsimokamų	neišsimokamos	neišsimokamų	-	-
naud.	neišsimokamam	neišsimokamiems	neišsimokamai	neišsimokamoms	-	-
gal.	neišsimokamą	neišsimokamus	neišsimokamą	neišsimokamas	-	-
įnag.	neišsimokamu	neišsimokamais	neišsimokama	neišsimokamomis	-	-
viet.	neišsimokamame	neišsimokamuose	neišsimokamoje	neišsimokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokamasis	neišsimokamieji	neišsimokamoji	neišsimokamosios	-	-
kilm.	neišsimokamojo	neišsimokamųjų	neišsimokamosios	neišsimokamųjų	-	-
naud.	neišsimokamajam	neišsimokamiesiems	neišsimokamajai	neišsimokamosioms	-	-
gal.	neišsimokamąjį	neišsimokamuosius	neišsimokamąją	neišsimokamąsias	-	-
įnag.	neišsimokamuoju	neišsimokamaisiais	neišsimokamąja	neišsimokamosiomis	-	-
viet.	neišsimokamajame	neišsimokamuosiuose	neišsimokamojoje	neišsimokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsimokamas, mot. g. neišsimokama.
• Skiemenys: ne-iš-si-mo-ka-mą

neišsimokamą

1. ta, kurią neišsimoka

Etimologija

<= neišsimokėti, neišsimoka, neišsimokėjo <= ne- + išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---