neiškylančiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neiškylančiais (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neiškylantis, mot. g. neiškylanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neiškyląs, neiškylantis	neiškylą, neiškylantys	neiškylanti	neiškylančios	-	neiškylą
kilm.	neiškylančio	neiškylančių	neiškylančios	neiškylančių	-	-
naud.	neiškylančiam	neiškylantiems, neiškylantiem	neiškylančiai	neiškylančioms, neiškylančiom	-	-
gal.	neiškylantį	neiškylančius	neiškylančią	neiškylančias	-	-
įnag.	neiškylančiu	neiškylančiais	neiškylančia	neiškylančiomis	-	-
viet.	neiškylančiame, neiškylančiam	neiškylančiuose, neiškylančiuos	neiškylančioje, neiškylančioj	neiškylančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neiškylantysis	neiškylantieji	neiškylančioji	neiškylančiosios	-	-
kilm.	neiškylančiojo	neiškylančiųjų	neiškylančiosios	neiškylančiųjų	-	-
naud.	neiškylančiajam	neiškylantiesiems	neiškylančiajai	neiškylančiosioms	-	-
gal.	neiškylantįjį	neiškylančiuosius	neiškylančiąją	neiškylančiąsias	-	-
įnag.	neiškylančiuoju	neiškylančiaisiais	neiškylančiąja	neiškylančiosiomis	-	-
viet.	neiškylančiajame	neiškylančiuosiuose	neiškylančiojoje	neiškylančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neiškylantis, mot. g. neiškylanti.
• Skiemenys: ne-iš-ky-lan-čiais

neiškylančiais

1. tas, kuris neiškyla

Etimologija

<= neiškilti, neiškyla, neiškilo <= ne- + iškilti, iškyla, iškilo <= iš- + kilti, kyla, kilo

---