neiškilsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neiškilsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neiškilsiantis, mot. g. neiškilsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neiškilsiąs, neiškilsiantis	neiškilsią, neiškilsiantys	neiškilsianti	neiškilsiančios	-	neiškilsią
kilm.	neiškilsiančio	neiškilsiančių	neiškilsiančios	neiškilsiančių	-	-
naud.	neiškilsiančiam	neiškilsiantiems, neiškilsiantiem	neiškilsiančiai	neiškilsiančioms, neiškilsiančiom	-	-
gal.	neiškilsiantį	neiškilsiančius	neiškilsiančią	neiškilsiančias	-	-
įnag.	neiškilsiančiu	neiškilsiančiais	neiškilsiančia	neiškilsiančiomis	-	-
viet.	neiškilsiančiame, neiškilsiančiam	neiškilsiančiuose, neiškilsiančiuos	neiškilsiančioje, neiškilsiančioj	neiškilsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neiškilsiantysis	neiškilsiantieji	neiškilsiančioji	neiškilsiančiosios	-	-
kilm.	neiškilsiančiojo	neiškilsiančiųjų	neiškilsiančiosios	neiškilsiančiųjų	-	-
naud.	neiškilsiančiajam	neiškilsiantiesiems	neiškilsiančiajai	neiškilsiančiosioms	-	-
gal.	neiškilsiantįjį	neiškilsiančiuosius	neiškilsiančiąją	neiškilsiančiąsias	-	-
įnag.	neiškilsiančiuoju	neiškilsiančiaisiais	neiškilsiančiąja	neiškilsiančiosiomis	-	-
viet.	neiškilsiančiajame	neiškilsiančiuosiuose	neiškilsiančiojoje	neiškilsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neiškilsiantis, mot. g. neiškilsianti.
• Skiemenys: ne-iš-kil-sian-čiu

neiškilsiančiu

1. tas, kuris neiškils

Etimologija

<= neiškilti, neiškyla, neiškilo <= ne- + iškilti, iškyla, iškilo <= iš- + kilti, kyla, kilo

---