neatsivogusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsivogusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsivogęs, mot. g. neatsivogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivogęs	neatsivogę	neatsivogusi, neatsivogus	neatsivogusios	-	neatsivogę
kilm.	neatsivogusio	neatsivogusių	neatsivogusios	neatsivogusių	-	-
naud.	neatsivogusiam	neatsivogusiems	neatsivogusiai	neatsivogusioms	-	-
gal.	neatsivogusį	neatsivogusius	neatsivogusią	neatsivogusias	-	-
įnag.	neatsivogusiu	neatsivogusiais	neatsivogusia	neatsivogusiomis	-	-
viet.	neatsivogusiame	neatsivogusiuose	neatsivogusioje	neatsivogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivogusysis	neatsivogusieji	neatsivogusioji	neatsivogusiosios	-	-
kilm.	neatsivogusiojo	neatsivogusiųjų	neatsivogusiosios	neatsivogusiųjų	-	-
naud.	neatsivogusiajam	neatsivogusiesiems	neatsivogusiajai	neatsivogusiosioms	-	-
gal.	neatsivogusįjį	neatsivogusiuosius	neatsivogusiąją	neatsivogusiąsias	-	-
įnag.	neatsivogusiuoju	neatsivogusiaisiais	neatsivogusiąja	neatsivogusiosiomis	-	-
viet.	neatsivogusiajame	neatsivogusiuosiuose	neatsivogusiojoje	neatsivogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsivogęs, mot. g. neatsivogusi.
• Skiemenys: ne-at-si-vo-gu-sių-jų

neatsivogusiųjų

1. tas, kuris neatsivogė

Etimologija

<= neatsivogti, neatsivagia, neatsivogė <= ne- + atsivogti, atsivagia, atsivogė <= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---