neįsivaišintoju

Taip pat žr.: neįsivaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįsivaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivaišintojas	neįsivaišintojai
kilm.	neįsivaišintojo	neįsivaišintojų
naud.	neįsivaišintojui	neįsivaišintojams
gal.	neįsivaišintoją	neįsivaišintojus
įnag.	neįsivaišintoju	neįsivaišintojais
viet.	neįsivaišintojuje	neįsivaišintojuose
šauksm.	neįsivaišintojau	neįsivaišintojai

• žr. pagr. f. neįsivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįsivaišintoja.

neįsivaišintoju

1. tas, kuris neįsivaišina

Etimologija

<= neįsivaišinti, neįsivaišina, neįsivaišino <= ne- + įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---