neįsivaišintoja

Taip pat žr.: neįsivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįsivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivaišintoja	neįsivaišintojos
kilm.	neįsivaišintojos	neįsivaišintojų
naud.	neįsivaišintojai	neįsivaišintojoms
gal.	neįsivaišintoją	neįsivaišintojas
įnag.	neįsivaišintoja	neįsivaišintojomis
viet.	neįsivaišintojoje	neįsivaišintojose
šauksm.	neįsivaišintoja	neįsivaišintojos

• Skiemenys: ne-į-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįsivaišintojas.

neįsivaišintoja

1. ta, kuri neįsivaišina

Etimologija

<= neįsivaišinti, neįsivaišina, neįsivaišino <= ne- + įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---