neįsivaišindavusio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivaišindavusio (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivaišindavęs, mot. g. neįsivaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivaišindavęs	neįsivaišindavę	neįsivaišindavusi, neįsivaišindavus	neįsivaišindavusios	-	neįsivaišindavę
kilm.	neįsivaišindavusio	neįsivaišindavusių	neįsivaišindavusios	neįsivaišindavusių	-	-
naud.	neįsivaišindavusiam	neįsivaišindavusiems	neįsivaišindavusiai	neįsivaišindavusioms	-	-
gal.	neįsivaišindavusį	neįsivaišindavusius	neįsivaišindavusią	neįsivaišindavusias	-	-
įnag.	neįsivaišindavusiu	neįsivaišindavusiais	neįsivaišindavusia	neįsivaišindavusiomis	-	-
viet.	neįsivaišindavusiame	neįsivaišindavusiuose	neįsivaišindavusioje	neįsivaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivaišindavusysis	neįsivaišindavusieji	neįsivaišindavusioji	neįsivaišindavusiosios	-	-
kilm.	neįsivaišindavusiojo	neįsivaišindavusiųjų	neįsivaišindavusiosios	neįsivaišindavusiųjų	-	-
naud.	neįsivaišindavusiajam	neįsivaišindavusiesiems	neįsivaišindavusiajai	neįsivaišindavusiosioms	-	-
gal.	neįsivaišindavusįjį	neįsivaišindavusiuosius	neįsivaišindavusiąją	neįsivaišindavusiąsias	-	-
įnag.	neįsivaišindavusiuoju	neįsivaišindavusiaisiais	neįsivaišindavusiąja	neįsivaišindavusiosiomis	-	-
viet.	neįsivaišindavusiajame	neįsivaišindavusiuosiuose	neįsivaišindavusiojoje	neįsivaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivaišindavęs, mot. g. neįsivaišindavusi.

neįsivaišindavusio

1. tas, kuris neįsivaišindavo

Etimologija

<= neįsivaišinti, neįsivaišina, neįsivaišino <= ne- + įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---