neįsimokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįsimokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokėtojas	neįsimokėtojai
kilm.	neįsimokėtojo	neįsimokėtojų
naud.	neįsimokėtojui	neįsimokėtojams
gal.	neįsimokėtoją	neįsimokėtojus
įnag.	neįsimokėtoju	neįsimokėtojais
viet.	neįsimokėtojuje	neįsimokėtojuose
šauksm.	neįsimokėtojau	neįsimokėtojai

• Skiemenys: ne-į-si-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. neįsimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįsimokėtoja.

neįsimokėtojau

1. tas, kuris neįsimoka

Etimologija

<= neįsimokėti, neįsimoka, neįsimokėjo <= ne- + įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---