neįsimokėtojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįsimokėtojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokėtojas	neįsimokėtojai
kilm.	neįsimokėtojo	neįsimokėtojų
naud.	neįsimokėtojui	neįsimokėtojams
gal.	neįsimokėtoją	neįsimokėtojus
įnag.	neįsimokėtoju	neįsimokėtojais
viet.	neįsimokėtojuje	neįsimokėtojuose
šauksm.	neįsimokėtojau	neįsimokėtojai

• Skiemenys: ne-į-si-mo-kė-to-jų
• žr. pagr. f. neįsimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįsimokėtoja.

neįsimokėtojų

1. tas, kuris neįsimoka

Etimologija

<= neįsimokėti, neįsimoka, neįsimokėjo <= ne- + įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

neįsimokėtojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsimokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokėtoja	neįsimokėtojos
kilm.	neįsimokėtojos	neįsimokėtojų
naud.	neįsimokėtojai	neįsimokėtojoms
gal.	neįsimokėtoją	neįsimokėtojas
įnag.	neįsimokėtoja	neįsimokėtojomis
viet.	neįsimokėtojoje	neįsimokėtojose
šauksm.	neįsimokėtoja	neįsimokėtojos

• Skiemenys: ne-į-si-mo-kė-to-jų
• žr. pagr. f. neįsimokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįsimokėtojas.

neįsimokėtojų

1. ta, kuri neįsimoka

Etimologija

<= neįsimokėti, neįsimoka, neįsimokėjo <= ne- + įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---