neįsigamintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįsigamintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsigamintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigamintojas	neįsigamintojai
kilm.	neįsigamintojo	neįsigamintojų
naud.	neįsigamintojui	neįsigamintojams
gal.	neįsigamintoją	neįsigamintojus
įnag.	neįsigamintoju	neįsigamintojais
viet.	neįsigamintojuje	neįsigamintojuose
šauksm.	neįsigamintojau	neįsigamintojai

• Skiemenys: ne-į-si-ga-min-to-jų
• žr. pagr. f. neįsigamintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįsigamintoja.

neįsigamintojų

1. tas, kuris neįsigamina

Etimologija

<= neįsigaminti, neįsigamina, neįsigamino <= ne- + įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---

Daiktavardis

neįsigamintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsigamintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigamintoja	neįsigamintojos
kilm.	neįsigamintojos	neįsigamintojų
naud.	neįsigamintojai	neįsigamintojoms
gal.	neįsigamintoją	neįsigamintojas
įnag.	neįsigamintoja	neįsigamintojomis
viet.	neįsigamintojoje	neįsigamintojose
šauksm.	neįsigamintoja	neįsigamintojos

• Skiemenys: ne-į-si-ga-min-to-jų
• žr. pagr. f. neįsigamintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįsigamintojas.

neįsigamintojų

1. ta, kuri neįsigamina

Etimologija

<= neįsigaminti, neįsigamina, neįsigamino <= ne- + įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---