neįsigamintinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigamintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigamintinas, mot. g. neįsigamintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigamintinas	neįsigamintini	neįsigamintina	neįsigamintinos	neįsigamintina	-
kilm.	neįsigamintino	neįsigamintinų	neįsigamintinos	neįsigamintinų	-	-
naud.	neįsigamintinam	neįsigamintiniems	neįsigamintinai	neįsigamintinoms	-	-
gal.	neįsigamintiną	neįsigamintinus	neįsigamintiną	neįsigamintinas	-	-
įnag.	neįsigamintinu	neįsigamintinais	neįsigamintina	neįsigamintinomis	-	-
viet.	neįsigamintiname	neįsigamintinuose	neįsigamintinoje	neįsigamintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigamintinasis	neįsigamintinieji	neįsigamintinoji	neįsigamintinosios	-	-
kilm.	neįsigamintinojo	neįsigamintinųjų	neįsigamintinosios	neįsigamintinųjų	-	-
naud.	neįsigamintinajam	neįsigamintiniesiems	neįsigamintinajai	neįsigamintinosioms	-	-
gal.	neįsigamintinąjį	neįsigamintinuosius	neįsigamintinąją	neįsigamintinąsias	-	-
įnag.	neįsigamintinuoju	neįsigamintinaisiais	neįsigamintinąja	neįsigamintinosiomis	-	-
viet.	neįsigamintinajame	neįsigamintinuosiuose	neįsigamintinojoje	neįsigamintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigamintinas, mot. g. neįsigamintina.
• Skiemenys: ne-į-si-ga-min-ti-nu

neįsigamintinu

1. tas, dėl kurio reikia neįsigaminti

Etimologija

<= neįsigaminti, neįsigamina, neįsigamino <= ne- + įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---