neįsigaminsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigaminsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigaminsimas, mot. g. neįsigaminsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigaminsimas	neįsigaminsimi	neįsigaminsima	neįsigaminsimos	neįsigaminsima	-
kilm.	neįsigaminsimo	neįsigaminsimų	neįsigaminsimos	neįsigaminsimų	-	-
naud.	neįsigaminsimam	neįsigaminsimiems	neįsigaminsimai	neįsigaminsimoms	-	-
gal.	neįsigaminsimą	neįsigaminsimus	neįsigaminsimą	neįsigaminsimas	-	-
įnag.	neįsigaminsimu	neįsigaminsimais	neįsigaminsima	neįsigaminsimomis	-	-
viet.	neįsigaminsimame	neįsigaminsimuose	neįsigaminsimoje	neįsigaminsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigaminsimasis	neįsigaminsimieji	neįsigaminsimoji	neįsigaminsimosios	-	-
kilm.	neįsigaminsimojo	neįsigaminsimųjų	neįsigaminsimosios	neįsigaminsimųjų	-	-
naud.	neįsigaminsimajam	neįsigaminsimiesiems	neįsigaminsimajai	neįsigaminsimosioms	-	-
gal.	neįsigaminsimąjį	neįsigaminsimuosius	neįsigaminsimąją	neįsigaminsimąsias	-	-
įnag.	neįsigaminsimuoju	neįsigaminsimaisiais	neįsigaminsimąja	neįsigaminsimosiomis	-	-
viet.	neįsigaminsimajame	neįsigaminsimuosiuose	neįsigaminsimojoje	neįsigaminsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigaminsimas, mot. g. neįsigaminsima.
• Skiemenys: ne-į-si-ga-min-si-ma-sis

neįsigaminsimasis

1. tas, kurį neįsigamins

Etimologija

<= neįsigaminti, neįsigamina, neįsigamino <= ne- + įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---