neįsigalvotinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigalvotinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigalvotinas, mot. g. neįsigalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigalvotinas	neįsigalvotini	neįsigalvotina	neįsigalvotinos	neįsigalvotina	-
kilm.	neįsigalvotino	neįsigalvotinų	neįsigalvotinos	neįsigalvotinų	-	-
naud.	neįsigalvotinam	neįsigalvotiniems	neįsigalvotinai	neįsigalvotinoms	-	-
gal.	neįsigalvotiną	neįsigalvotinus	neįsigalvotiną	neįsigalvotinas	-	-
įnag.	neįsigalvotinu	neįsigalvotinais	neįsigalvotina	neįsigalvotinomis	-	-
viet.	neįsigalvotiname	neįsigalvotinuose	neįsigalvotinoje	neįsigalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigalvotinasis	neįsigalvotinieji	neįsigalvotinoji	neįsigalvotinosios	-	-
kilm.	neįsigalvotinojo	neįsigalvotinųjų	neįsigalvotinosios	neįsigalvotinųjų	-	-
naud.	neįsigalvotinajam	neįsigalvotiniesiems	neįsigalvotinajai	neįsigalvotinosioms	-	-
gal.	neįsigalvotinąjį	neįsigalvotinuosius	neįsigalvotinąją	neįsigalvotinąsias	-	-
įnag.	neįsigalvotinuoju	neįsigalvotinaisiais	neįsigalvotinąja	neįsigalvotinosiomis	-	-
viet.	neįsigalvotinajame	neįsigalvotinuosiuose	neįsigalvotinojoje	neįsigalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigalvotinas, mot. g. neįsigalvotina.
• Skiemenys: ne-į-si-gal-vo-ti-nus

neįsigalvotinus

1. tas, dėl kurio reikia neįsigalvoti

Etimologija

<= neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo <= ne- + įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---