neįsigalvosimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigalvosimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigalvosimas, mot. g. neįsigalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigalvosimas	neįsigalvosimi	neįsigalvosima	neįsigalvosimos	neįsigalvosima	-
kilm.	neįsigalvosimo	neįsigalvosimų	neįsigalvosimos	neįsigalvosimų	-	-
naud.	neįsigalvosimam	neįsigalvosimiems	neįsigalvosimai	neįsigalvosimoms	-	-
gal.	neįsigalvosimą	neįsigalvosimus	neįsigalvosimą	neįsigalvosimas	-	-
įnag.	neįsigalvosimu	neįsigalvosimais	neįsigalvosima	neįsigalvosimomis	-	-
viet.	neįsigalvosimame	neįsigalvosimuose	neįsigalvosimoje	neįsigalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigalvosimasis	neįsigalvosimieji	neįsigalvosimoji	neįsigalvosimosios	-	-
kilm.	neįsigalvosimojo	neįsigalvosimųjų	neįsigalvosimosios	neįsigalvosimųjų	-	-
naud.	neįsigalvosimajam	neįsigalvosimiesiems	neįsigalvosimajai	neįsigalvosimosioms	-	-
gal.	neįsigalvosimąjį	neįsigalvosimuosius	neįsigalvosimąją	neįsigalvosimąsias	-	-
įnag.	neįsigalvosimuoju	neįsigalvosimaisiais	neįsigalvosimąja	neįsigalvosimosiomis	-	-
viet.	neįsigalvosimajame	neįsigalvosimuosiuose	neįsigalvosimojoje	neįsigalvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigalvosimas, mot. g. neįsigalvosima.
• Skiemenys: ne-į-si-gal-vo-si-mus

neįsigalvosimus

1. tas, kurį neįsigalvos

Etimologija

<= neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo <= ne- + įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---