neįsigalvojusiaisiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigalvojusiaisiais (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigalvojęs, mot. g. neįsigalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigalvojęs	neįsigalvoję	neįsigalvojusi, neįsigalvojus	neįsigalvojusios	-	neįsigalvoję
kilm.	neįsigalvojusio	neįsigalvojusių	neįsigalvojusios	neįsigalvojusių	-	-
naud.	neįsigalvojusiam	neįsigalvojusiems	neįsigalvojusiai	neįsigalvojusioms	-	-
gal.	neįsigalvojusį	neįsigalvojusius	neįsigalvojusią	neįsigalvojusias	-	-
įnag.	neįsigalvojusiu	neįsigalvojusiais	neįsigalvojusia	neįsigalvojusiomis	-	-
viet.	neįsigalvojusiame	neįsigalvojusiuose	neįsigalvojusioje	neįsigalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigalvojusysis	neįsigalvojusieji	neįsigalvojusioji	neįsigalvojusiosios	-	-
kilm.	neįsigalvojusiojo	neįsigalvojusiųjų	neįsigalvojusiosios	neįsigalvojusiųjų	-	-
naud.	neįsigalvojusiajam	neįsigalvojusiesiems	neįsigalvojusiajai	neįsigalvojusiosioms	-	-
gal.	neįsigalvojusįjį	neįsigalvojusiuosius	neįsigalvojusiąją	neįsigalvojusiąsias	-	-
įnag.	neįsigalvojusiuoju	neįsigalvojusiaisiais	neįsigalvojusiąja	neįsigalvojusiosiomis	-	-
viet.	neįsigalvojusiajame	neįsigalvojusiuosiuose	neįsigalvojusiojoje	neįsigalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigalvojęs, mot. g. neįsigalvojusi.
• Skiemenys: ne-į-si-gal-vo-ju-siai-siais

neįsigalvojusiaisiais

1. tas, kuris neįsigalvojo

Etimologija

<= neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo <= ne- + įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---