neįsigalvojančiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigalvojančiais (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigalvojantis, mot. g. neįsigalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigalvojąs, neįsigalvojantis	neįsigalvoją, neįsigalvojantys	neįsigalvojanti	neįsigalvojančios	-	neįsigalvoją
kilm.	neįsigalvojančio	neįsigalvojančių	neįsigalvojančios	neįsigalvojančių	-	-
naud.	neįsigalvojančiam	neįsigalvojantiems, neįsigalvojantiem	neįsigalvojančiai	neįsigalvojančioms, neįsigalvojančiom	-	-
gal.	neįsigalvojantį	neįsigalvojančius	neįsigalvojančią	neįsigalvojančias	-	-
įnag.	neįsigalvojančiu	neįsigalvojančiais	neįsigalvojančia	neįsigalvojančiomis	-	-
viet.	neįsigalvojančiame, neįsigalvojančiam	neįsigalvojančiuose, neįsigalvojančiuos	neįsigalvojančioje, neįsigalvojančioj	neįsigalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigalvojantysis	neįsigalvojantieji	neįsigalvojančioji	neįsigalvojančiosios	-	-
kilm.	neįsigalvojančiojo	neįsigalvojančiųjų	neįsigalvojančiosios	neįsigalvojančiųjų	-	-
naud.	neįsigalvojančiajam	neįsigalvojantiesiems	neįsigalvojančiajai	neįsigalvojančiosioms	-	-
gal.	neįsigalvojantįjį	neįsigalvojančiuosius	neįsigalvojančiąją	neįsigalvojančiąsias	-	-
įnag.	neįsigalvojančiuoju	neįsigalvojančiaisiais	neįsigalvojančiąja	neįsigalvojančiosiomis	-	-
viet.	neįsigalvojančiajame	neįsigalvojančiuosiuose	neįsigalvojančiojoje	neįsigalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigalvojantis, mot. g. neįsigalvojanti.
• Skiemenys: ne-į-si-gal-vo-jan-čiais

neįsigalvojančiais

1. tas, kuris neįsigalvoja

Etimologija

<= neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo <= ne- + įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---