neįsigalvojamajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigalvojamajam (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigalvojamas, mot. g. neįsigalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigalvojamas	neįsigalvojami	neįsigalvojama	neįsigalvojamos	neįsigalvojama	-
kilm.	neįsigalvojamo	neįsigalvojamų	neįsigalvojamos	neįsigalvojamų	-	-
naud.	neįsigalvojamam	neįsigalvojamiems	neįsigalvojamai	neįsigalvojamoms	-	-
gal.	neįsigalvojamą	neįsigalvojamus	neįsigalvojamą	neįsigalvojamas	-	-
įnag.	neįsigalvojamu	neįsigalvojamais	neįsigalvojama	neįsigalvojamomis	-	-
viet.	neįsigalvojamame	neįsigalvojamuose	neįsigalvojamoje	neįsigalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigalvojamasis	neįsigalvojamieji	neįsigalvojamoji	neįsigalvojamosios	-	-
kilm.	neįsigalvojamojo	neįsigalvojamųjų	neįsigalvojamosios	neįsigalvojamųjų	-	-
naud.	neįsigalvojamajam	neįsigalvojamiesiems	neįsigalvojamajai	neįsigalvojamosioms	-	-
gal.	neįsigalvojamąjį	neįsigalvojamuosius	neįsigalvojamąją	neįsigalvojamąsias	-	-
įnag.	neįsigalvojamuoju	neįsigalvojamaisiais	neįsigalvojamąja	neįsigalvojamosiomis	-	-
viet.	neįsigalvojamajame	neįsigalvojamuosiuose	neįsigalvojamojoje	neįsigalvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigalvojamas, mot. g. neįsigalvojama.
• Skiemenys: ne-į-si-gal-vo-ja-ma-jam

neįsigalvojamajam

1. tas, kurį neįsigalvoja

Etimologija

<= neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo <= ne- + įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---