neįraginamo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįraginamo (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįraginamas, mot. g. neįraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįraginamas	neįraginami	neįraginama	neįraginamos	neįraginama	-
kilm.	neįraginamo	neįraginamų	neįraginamos	neįraginamų	-	-
naud.	neįraginamam	neįraginamiems	neįraginamai	neįraginamoms	-	-
gal.	neįraginamą	neįraginamus	neįraginamą	neįraginamas	-	-
įnag.	neįraginamu	neįraginamais	neįraginama	neįraginamomis	-	-
viet.	neįraginamame	neįraginamuose	neįraginamoje	neįraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįraginamasis	neįraginamieji	neįraginamoji	neįraginamosios	-	-
kilm.	neįraginamojo	neįraginamųjų	neįraginamosios	neįraginamųjų	-	-
naud.	neįraginamajam	neįraginamiesiems	neįraginamajai	neįraginamosioms	-	-
gal.	neįraginamąjį	neįraginamuosius	neįraginamąją	neįraginamąsias	-	-
įnag.	neįraginamuoju	neįraginamaisiais	neįraginamąja	neįraginamosiomis	-	-
viet.	neįraginamajame	neįraginamuosiuose	neįraginamojoje	neįraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįraginamas, mot. g. neįraginama.
• Skiemenys: ne-į-ra-gi-na-mo

neįraginamo

1. tas, kurį neįragina

Etimologija

<= neįraginti, neįragina, neįragino <= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---