neįmąstysiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmąstysiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmąstysiantis, mot. g. neįmąstysianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstysiąs, neįmąstysiantis	neįmąstysią, neįmąstysiantys	neįmąstysianti	neįmąstysiančios	-	neįmąstysią
kilm.	neįmąstysiančio	neįmąstysiančių	neįmąstysiančios	neįmąstysiančių	-	-
naud.	neįmąstysiančiam	neįmąstysiantiems, neįmąstysiantiem	neįmąstysiančiai	neįmąstysiančioms, neįmąstysiančiom	-	-
gal.	neįmąstysiantį	neįmąstysiančius	neįmąstysiančią	neįmąstysiančias	-	-
įnag.	neįmąstysiančiu	neįmąstysiančiais	neįmąstysiančia	neįmąstysiančiomis	-	-
viet.	neįmąstysiančiame, neįmąstysiančiam	neįmąstysiančiuose, neįmąstysiančiuos	neįmąstysiančioje, neįmąstysiančioj	neįmąstysiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstysiantysis	neįmąstysiantieji	neįmąstysiančioji	neįmąstysiančiosios	-	-
kilm.	neįmąstysiančiojo	neįmąstysiančiųjų	neįmąstysiančiosios	neįmąstysiančiųjų	-	-
naud.	neįmąstysiančiajam	neįmąstysiantiesiems	neįmąstysiančiajai	neįmąstysiančiosioms	-	-
gal.	neįmąstysiantįjį	neįmąstysiančiuosius	neįmąstysiančiąją	neįmąstysiančiąsias	-	-
įnag.	neįmąstysiančiuoju	neįmąstysiančiaisiais	neįmąstysiančiąja	neįmąstysiančiosiomis	-	-
viet.	neįmąstysiančiajame	neįmąstysiančiuosiuose	neįmąstysiančiojoje	neįmąstysiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįmąstysianti.
• Skiemenys: ne-į-mąs-ty-sian-tis

neįmąstysiantis (sen.) (nevart.)

1. tas, kuris neįmąstys

Etimologija

<= neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė <= ne- + įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neįmąstysiantis: bendrai

---