išvaišintojus
Lietuvių kalba[taisyti]
Daiktavardis[taisyti]
- žr. pagr. f. išvaišintojas
- Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išvaišintoja.
- tas, kuris išvaišina
Etimologija[taisyti]
<= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino