išvaišintoją
Išvaizda
Taip pat žr.: išvaišintoja
Daiktavardis
[taisyti]- žr. pagr. f. išvaišintojas
- Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išvaišintoja.
- tas, kuris išvaišina
Etimologija
[taisyti]<= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino
Daiktavardis
[taisyti]- žr. pagr. f. išvaišintoja
- Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išvaišintojas.
- ta, kuri išvaišina
Etimologija
[taisyti]<= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino