išsivogtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivogtinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivogtinas, mot. g. išsivogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivogtinas	išsivogtini	išsivogtina	išsivogtinos	išsivogtina	-
kilm.	išsivogtino	išsivogtinų	išsivogtinos	išsivogtinų	-	-
naud.	išsivogtinam	išsivogtiniems	išsivogtinai	išsivogtinoms	-	-
gal.	išsivogtiną	išsivogtinus	išsivogtiną	išsivogtinas	-	-
įnag.	išsivogtinu	išsivogtinais	išsivogtina	išsivogtinomis	-	-
viet.	išsivogtiname	išsivogtinuose	išsivogtinoje	išsivogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivogtinasis	išsivogtinieji	išsivogtinoji	išsivogtinosios	-	-
kilm.	išsivogtinojo	išsivogtinųjų	išsivogtinosios	išsivogtinųjų	-	-
naud.	išsivogtinajam	išsivogtiniesiems	išsivogtinajai	išsivogtinosioms	-	-
gal.	išsivogtinąjį	išsivogtinuosius	išsivogtinąją	išsivogtinąsias	-	-
įnag.	išsivogtinuoju	išsivogtinaisiais	išsivogtinąja	išsivogtinosiomis	-	-
viet.	išsivogtinajame	išsivogtinuosiuose	išsivogtinojoje	išsivogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivogtinas, mot. g. išsivogtina.
• Skiemenys: iš-si-vog-ti-nų

išsivogtinų

1. tas, dėl kurio reikia išsivogti

Etimologija

<= išsivogti, išsivagia, išsivogė <= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---