išsivogsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivogsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivogsiantis, mot. g. išsivogsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivogsiąs, išsivogsiantis	išsivogsią, išsivogsiantys	išsivogsianti	išsivogsiančios	-	išsivogsią
kilm.	išsivogsiančio	išsivogsiančių	išsivogsiančios	išsivogsiančių	-	-
naud.	išsivogsiančiam	išsivogsiantiems, išsivogsiantiem	išsivogsiančiai	išsivogsiančioms, išsivogsiančiom	-	-
gal.	išsivogsiantį	išsivogsiančius	išsivogsiančią	išsivogsiančias	-	-
įnag.	išsivogsiančiu	išsivogsiančiais	išsivogsiančia	išsivogsiančiomis	-	-
viet.	išsivogsiančiame, išsivogsiančiam	išsivogsiančiuose, išsivogsiančiuos	išsivogsiančioje, išsivogsiančioj	išsivogsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivogsiantysis	išsivogsiantieji	išsivogsiančioji	išsivogsiančiosios	-	-
kilm.	išsivogsiančiojo	išsivogsiančiųjų	išsivogsiančiosios	išsivogsiančiųjų	-	-
naud.	išsivogsiančiajam	išsivogsiantiesiems	išsivogsiančiajai	išsivogsiančiosioms	-	-
gal.	išsivogsiantįjį	išsivogsiančiuosius	išsivogsiančiąją	išsivogsiančiąsias	-	-
įnag.	išsivogsiančiuoju	išsivogsiančiaisiais	išsivogsiančiąja	išsivogsiančiosiomis	-	-
viet.	išsivogsiančiajame	išsivogsiančiuosiuose	išsivogsiančiojoje	išsivogsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivogsiantis, mot. g. išsivogsianti.
• Skiemenys: iš-si-vog-sian-čiu

išsivogsiančiu

1. tas, kuris išsivogs

Etimologija

<= išsivogti, išsivagia, išsivogė <= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---