išsivogdavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivogdavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivogdavęs, mot. g. išsivogdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivogdavęs	išsivogdavę	išsivogdavusi, išsivogdavus	išsivogdavusios	-	išsivogdavę
kilm.	išsivogdavusio	išsivogdavusių	išsivogdavusios	išsivogdavusių	-	-
naud.	išsivogdavusiam	išsivogdavusiems	išsivogdavusiai	išsivogdavusioms	-	-
gal.	išsivogdavusį	išsivogdavusius	išsivogdavusią	išsivogdavusias	-	-
įnag.	išsivogdavusiu	išsivogdavusiais	išsivogdavusia	išsivogdavusiomis	-	-
viet.	išsivogdavusiame	išsivogdavusiuose	išsivogdavusioje	išsivogdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivogdavusysis	išsivogdavusieji	išsivogdavusioji	išsivogdavusiosios	-	-
kilm.	išsivogdavusiojo	išsivogdavusiųjų	išsivogdavusiosios	išsivogdavusiųjų	-	-
naud.	išsivogdavusiajam	išsivogdavusiesiems	išsivogdavusiajai	išsivogdavusiosioms	-	-
gal.	išsivogdavusįjį	išsivogdavusiuosius	išsivogdavusiąją	išsivogdavusiąsias	-	-
įnag.	išsivogdavusiuoju	išsivogdavusiaisiais	išsivogdavusiąja	išsivogdavusiosiomis	-	-
viet.	išsivogdavusiajame	išsivogdavusiuosiuose	išsivogdavusiojoje	išsivogdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivogdavęs, mot. g. išsivogdavusi.
• Skiemenys: iš-si-vog-da-vu-sį-jį

išsivogdavusįjį

1. tas, kuris išsivogdavo

Etimologija

<= išsivogti, išsivagia, išsivogė <= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---