išsivogę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivogę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivogęs, mot. g. išsivogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivogęs	išsivogę	išsivogusi, išsivogus	išsivogusios	-	išsivogę
kilm.	išsivogusio	išsivogusių	išsivogusios	išsivogusių	-	-
naud.	išsivogusiam	išsivogusiems	išsivogusiai	išsivogusioms	-	-
gal.	išsivogusį	išsivogusius	išsivogusią	išsivogusias	-	-
įnag.	išsivogusiu	išsivogusiais	išsivogusia	išsivogusiomis	-	-
viet.	išsivogusiame	išsivogusiuose	išsivogusioje	išsivogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivogusysis	išsivogusieji	išsivogusioji	išsivogusiosios	-	-
kilm.	išsivogusiojo	išsivogusiųjų	išsivogusiosios	išsivogusiųjų	-	-
naud.	išsivogusiajam	išsivogusiesiems	išsivogusiajai	išsivogusiosioms	-	-
gal.	išsivogusįjį	išsivogusiuosius	išsivogusiąją	išsivogusiąsias	-	-
įnag.	išsivogusiuoju	išsivogusiaisiais	išsivogusiąja	išsivogusiosiomis	-	-
viet.	išsivogusiajame	išsivogusiuosiuose	išsivogusiojoje	išsivogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivogęs, mot. g. išsivogusi.
• Skiemenys: iš-si-vo-gę

išsivogę

1. tas, kuris išsivogė

Etimologija

<= išsivogti, išsivagia, išsivogė <= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---