Pereiti prie turinio

išsivaišinsimasis

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

išsivaišinsimasis

  1. tas, kurį išsivaišins

Etimologija

[taisyti]

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino