išsivaišinamu

Taip pat žr.: išsivaišinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivaišinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivaišinamas, mot. g. išsivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivaišinamas	išsivaišinami	išsivaišinama	išsivaišinamos	išsivaišinama	-
kilm.	išsivaišinamo	išsivaišinamų	išsivaišinamos	išsivaišinamų	-	-
naud.	išsivaišinamam	išsivaišinamiems	išsivaišinamai	išsivaišinamoms	-	-
gal.	išsivaišinamą	išsivaišinamus	išsivaišinamą	išsivaišinamas	-	-
įnag.	išsivaišinamu	išsivaišinamais	išsivaišinama	išsivaišinamomis	-	-
viet.	išsivaišinamame	išsivaišinamuose	išsivaišinamoje	išsivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivaišinamasis	išsivaišinamieji	išsivaišinamoji	išsivaišinamosios	-	-
kilm.	išsivaišinamojo	išsivaišinamųjų	išsivaišinamosios	išsivaišinamųjų	-	-
naud.	išsivaišinamajam	išsivaišinamiesiems	išsivaišinamajai	išsivaišinamosioms	-	-
gal.	išsivaišinamąjį	išsivaišinamuosius	išsivaišinamąją	išsivaišinamąsias	-	-
įnag.	išsivaišinamuoju	išsivaišinamaisiais	išsivaišinamąja	išsivaišinamosiomis	-	-
viet.	išsivaišinamajame	išsivaišinamuosiuose	išsivaišinamojoje	išsivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivaišinamas, mot. g. išsivaišinama.

išsivaišinamu

1. tas, kurį išsivaišina

Etimologija

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---