Pereiti prie turinio

išsivaišinamas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

išsivaišinamas

  1. tas, kurį išsivaišina

Etimologija

[taisyti]

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino