išsivagiančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivagiančiame (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivagiantis, mot. g. išsivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivagiąs, išsivagiantis	išsivagią, išsivagiantys	išsivagianti	išsivagiančios	-	išsivagią
kilm.	išsivagiančio	išsivagiančių	išsivagiančios	išsivagiančių	-	-
naud.	išsivagiančiam	išsivagiantiems, išsivagiantiem	išsivagiančiai	išsivagiančioms, išsivagiančiom	-	-
gal.	išsivagiantį	išsivagiančius	išsivagiančią	išsivagiančias	-	-
įnag.	išsivagiančiu	išsivagiančiais	išsivagiančia	išsivagiančiomis	-	-
viet.	išsivagiančiame, išsivagiančiam	išsivagiančiuose, išsivagiančiuos	išsivagiančioje, išsivagiančioj	išsivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivagiantysis	išsivagiantieji	išsivagiančioji	išsivagiančiosios	-	-
kilm.	išsivagiančiojo	išsivagiančiųjų	išsivagiančiosios	išsivagiančiųjų	-	-
naud.	išsivagiančiajam	išsivagiantiesiems	išsivagiančiajai	išsivagiančiosioms	-	-
gal.	išsivagiantįjį	išsivagiančiuosius	išsivagiančiąją	išsivagiančiąsias	-	-
įnag.	išsivagiančiuoju	išsivagiančiaisiais	išsivagiančiąja	išsivagiančiosiomis	-	-
viet.	išsivagiančiajame	išsivagiančiuosiuose	išsivagiančiojoje	išsivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivagiantis, mot. g. išsivagianti.
• Skiemenys: iš-si-va-gian-čia-me

išsivagiančiame

1. tas, kuris išsivagia

Etimologija

<= išsivogti, išsivagia, išsivogė <= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---