išsivagiamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivagiamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivagiamas, mot. g. išsivagiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivagiamas	išsivagiami	išsivagiama	išsivagiamos	išsivagiama	-
kilm.	išsivagiamo	išsivagiamų	išsivagiamos	išsivagiamų	-	-
naud.	išsivagiamam	išsivagiamiems	išsivagiamai	išsivagiamoms	-	-
gal.	išsivagiamą	išsivagiamus	išsivagiamą	išsivagiamas	-	-
įnag.	išsivagiamu	išsivagiamais	išsivagiama	išsivagiamomis	-	-
viet.	išsivagiamame	išsivagiamuose	išsivagiamoje	išsivagiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivagiamasis	išsivagiamieji	išsivagiamoji	išsivagiamosios	-	-
kilm.	išsivagiamojo	išsivagiamųjų	išsivagiamosios	išsivagiamųjų	-	-
naud.	išsivagiamajam	išsivagiamiesiems	išsivagiamajai	išsivagiamosioms	-	-
gal.	išsivagiamąjį	išsivagiamuosius	išsivagiamąją	išsivagiamąsias	-	-
įnag.	išsivagiamuoju	išsivagiamaisiais	išsivagiamąja	išsivagiamosiomis	-	-
viet.	išsivagiamajame	išsivagiamuosiuose	išsivagiamojoje	išsivagiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivagiamas, mot. g. išsivagiama.
• Skiemenys: iš-si-va-gia-mo-ji

išsivagiamoji

1. ta, kurią išsivagia

Etimologija

<= išsivogti, išsivagia, išsivogė <= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---