iškylančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iškylančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iškylantis, mot. g. iškylanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškyląs, iškylantis	iškylą, iškylantys	iškylanti	iškylančios	-	iškylą
kilm.	iškylančio	iškylančių	iškylančios	iškylančių	-	-
naud.	iškylančiam	iškylantiems, iškylantiem	iškylančiai	iškylančioms, iškylančiom	-	-
gal.	iškylantį	iškylančius	iškylančią	iškylančias	-	-
įnag.	iškylančiu	iškylančiais	iškylančia	iškylančiomis	-	-
viet.	iškylančiame, iškylančiam	iškylančiuose, iškylančiuos	iškylančioje, iškylančioj	iškylančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškylantysis	iškylantieji	iškylančioji	iškylančiosios	-	-
kilm.	iškylančiojo	iškylančiųjų	iškylančiosios	iškylančiųjų	-	-
naud.	iškylančiajam	iškylantiesiems	iškylančiajai	iškylančiosioms	-	-
gal.	iškylantįjį	iškylančiuosius	iškylančiąją	iškylančiąsias	-	-
įnag.	iškylančiuoju	iškylančiaisiais	iškylančiąja	iškylančiosiomis	-	-
viet.	iškylančiajame	iškylančiuosiuose	iškylančiojoje	iškylančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iškylantis, mot. g. iškylanti.
• Skiemenys: iš-ky-lan-čių-jų

iškylančiųjų

1. tas, kuris iškyla

Etimologija

<= iškilti, iškyla, iškilo <= iš- + kilti, kyla, kilo

---