iškilusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iškilusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iškilęs, mot. g. iškilusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškilęs	iškilę	iškilusi, iškilus	iškilusios	-	iškilę
kilm.	iškilusio	iškilusių	iškilusios	iškilusių	-	-
naud.	iškilusiam	iškilusiems	iškilusiai	iškilusioms	-	-
gal.	iškilusį	iškilusius	iškilusią	iškilusias	-	-
įnag.	iškilusiu	iškilusiais	iškilusia	iškilusiomis	-	-
viet.	iškilusiame	iškilusiuose	iškilusioje	iškilusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškilusysis	iškilusieji	iškilusioji	iškilusiosios	-	-
kilm.	iškilusiojo	iškilusiųjų	iškilusiosios	iškilusiųjų	-	-
naud.	iškilusiajam	iškilusiesiems	iškilusiajai	iškilusiosioms	-	-
gal.	iškilusįjį	iškilusiuosius	iškilusiąją	iškilusiąsias	-	-
įnag.	iškilusiuoju	iškilusiaisiais	iškilusiąja	iškilusiosiomis	-	-
viet.	iškilusiajame	iškilusiuosiuose	iškilusiojoje	iškilusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iškilęs, mot. g. iškilusi.
• Skiemenys: iš-ki-lu-sius

iškilusius

1. tas, kuris iškilo

Etimologija

<= iškilti, iškyla, iškilo <= iš- + kilti, kyla, kilo

---