iškiltinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iškiltinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iškiltinas, mot. g. iškiltina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškiltinas	iškiltini	iškiltina	iškiltinos	iškiltina	-
kilm.	iškiltino	iškiltinų	iškiltinos	iškiltinų	-	-
naud.	iškiltinam	iškiltiniems	iškiltinai	iškiltinoms	-	-
gal.	iškiltiną	iškiltinus	iškiltiną	iškiltinas	-	-
įnag.	iškiltinu	iškiltinais	iškiltina	iškiltinomis	-	-
viet.	iškiltiname	iškiltinuose	iškiltinoje	iškiltinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškiltinasis	iškiltinieji	iškiltinoji	iškiltinosios	-	-
kilm.	iškiltinojo	iškiltinųjų	iškiltinosios	iškiltinųjų	-	-
naud.	iškiltinajam	iškiltiniesiems	iškiltinajai	iškiltinosioms	-	-
gal.	iškiltinąjį	iškiltinuosius	iškiltinąją	iškiltinąsias	-	-
įnag.	iškiltinuoju	iškiltinaisiais	iškiltinąja	iškiltinosiomis	-	-
viet.	iškiltinajame	iškiltinuosiuose	iškiltinojoje	iškiltinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iškiltinas, mot. g. iškiltina.
• Skiemenys: iš-kil-ti-no-jo

iškiltinojo

1. tas, dėl kurio reikia iškilti

Etimologija

<= iškilti, iškyla, iškilo <= iš- + kilti, kyla, kilo

---