iškilsimoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iškilsimoje (būs. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iškilsimas, mot. g. iškilsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškilsimas	iškilsimi	iškilsima	iškilsimos	iškilsima	-
kilm.	iškilsimo	iškilsimų	iškilsimos	iškilsimų	-	-
naud.	iškilsimam	iškilsimiems	iškilsimai	iškilsimoms	-	-
gal.	iškilsimą	iškilsimus	iškilsimą	iškilsimas	-	-
įnag.	iškilsimu	iškilsimais	iškilsima	iškilsimomis	-	-
viet.	iškilsimame	iškilsimuose	iškilsimoje	iškilsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškilsimasis	iškilsimieji	iškilsimoji	iškilsimosios	-	-
kilm.	iškilsimojo	iškilsimųjų	iškilsimosios	iškilsimųjų	-	-
naud.	iškilsimajam	iškilsimiesiems	iškilsimajai	iškilsimosioms	-	-
gal.	iškilsimąjį	iškilsimuosius	iškilsimąją	iškilsimąsias	-	-
įnag.	iškilsimuoju	iškilsimaisiais	iškilsimąja	iškilsimosiomis	-	-
viet.	iškilsimajame	iškilsimuosiuose	iškilsimojoje	iškilsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iškilsimas, mot. g. iškilsima.
• Skiemenys: iš-kil-si-mo-je

iškilsimoje

1. tas, kurį iškils

Etimologija

<= iškilti, iškyla, iškilo <= iš- + kilti, kyla, kilo

---