iškilsiančia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iškilsiančia (būs. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iškilsiantis, mot. g. iškilsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškilsiąs, iškilsiantis	iškilsią, iškilsiantys	iškilsianti	iškilsiančios	-	iškilsią
kilm.	iškilsiančio	iškilsiančių	iškilsiančios	iškilsiančių	-	-
naud.	iškilsiančiam	iškilsiantiems, iškilsiantiem	iškilsiančiai	iškilsiančioms, iškilsiančiom	-	-
gal.	iškilsiantį	iškilsiančius	iškilsiančią	iškilsiančias	-	-
įnag.	iškilsiančiu	iškilsiančiais	iškilsiančia	iškilsiančiomis	-	-
viet.	iškilsiančiame, iškilsiančiam	iškilsiančiuose, iškilsiančiuos	iškilsiančioje, iškilsiančioj	iškilsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškilsiantysis	iškilsiantieji	iškilsiančioji	iškilsiančiosios	-	-
kilm.	iškilsiančiojo	iškilsiančiųjų	iškilsiančiosios	iškilsiančiųjų	-	-
naud.	iškilsiančiajam	iškilsiantiesiems	iškilsiančiajai	iškilsiančiosioms	-	-
gal.	iškilsiantįjį	iškilsiančiuosius	iškilsiančiąją	iškilsiančiąsias	-	-
įnag.	iškilsiančiuoju	iškilsiančiaisiais	iškilsiančiąja	iškilsiančiosiomis	-	-
viet.	iškilsiančiajame	iškilsiančiuosiuose	iškilsiančiojoje	iškilsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iškilsiantis, mot. g. iškilsianti.
• Skiemenys: iš-kil-sian-čia

iškilsiančia

1. ta, kuri iškils

Etimologija

<= iškilti, iškyla, iškilo <= iš- + kilti, kyla, kilo

---