hirdėt
Išvaizda
Mergaitė klausosi radijo |
Tarimas
[taisyti]- TFA: ['hìr.dēt]
Veiksmažodis
[taisyti]Vartosenos pastabos
[taisyti]Asmenuojamas lyg būtų hirdėt(i).
Etimologija
[taisyti]Iš senojo *girdēt, iš baltų prokalbės *gir, iš indoeuropiečių prokalbės *gʷr̥-, *gʷer- („kurti girdimą balsą; girdi, priimti“). Reikšminė evoliucija: „girti, sakyti“ > „kurti balsą“ > „suprasti balsą, girdėti“. Neaišku, kodėl šis žodis reiškia „klausyti“, o ne „girdėti“ (pažymėtina, kad tai ne pirmas atvejis, kai du jotvingių kalbos žodžiai, turintys atitikmenis lietuvių kalboje, turi sukeistas reikšmes). Giminiškas prūsų k. gerdant („sakyti“), lietuvių k. girdėti, latvių k. dzirdēt, sanskrito गृञाति (gr̥nā́ti, „kviesti, girti“), गुरते (guráte, „priimti“), गीः (gī́ḥ, „žodis, kvietimas, gyrimas“).