hirdėt

 Jotvingių kalba

Mergaitė klausosi radijo

Tarimas

• TFA: ['hìr.dēt]

Veiksmažodis

hirdėt

1. klausyti ^(lt) (sen.)

Vartosenos pastabos

Asmenuojamas lyg būtų hirdėt(i).

Etimologija

Iš senojo *girdēt, iš baltų prokalbės *gir, iš indoeuropiečių prokalbės *gʷr̥-, *gʷer- („kurti girdimą balsą; girdi, priimti“). Reikšminė evoliucija: „girti, sakyti“ > „kurti balsą“ > „suprasti balsą, girdėti“. Neaišku, kodėl šis žodis reiškia „klausyti“, o ne „girdėti“ (pažymėtina, kad tai ne pirmas atvejis, kai du jotvingių kalbos žodžiai, turintys atitikmenis lietuvių kalboje, turi sukeistas reikšmes). Giminiškas prūsų k. gerdant („sakyti“), lietuvių k. girdėti, latvių k. dzirdēt, sanskrito गृञाति (gr̥nā́ti, „kviesti, girti“), गुरते (guráte, „priimti“), गीः (gī́ḥ, „žodis, kvietimas, gyrimas“).

Taisyklingo veiksmažodžio „hirdėt“ formos
Bendratis				Sangrąžinis veiksmažodis		Siekinys
hirdėt				hirdėtist		hirdėtun̄
Asmuo	Tiesioginė nuosaka				Tariamoji nuosaka	Liepiamoji nuosaka
	Esamasis laikas	Būtasis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
Aš As	hirdu	hirdėjeu	hirdėtawau	hirdėsiu	hirdėceu	–
Tu Tu	hirdi	hirdėjei	hirdėtawei	hirdėsi	hirdėtubei	hirdėk
Jis, ji, tai Es, ei, tat	hyr	hirdėjo	hirdėtaw	hirdės	hirdėtun̄	lai hyr
Mes Mes	hirdim	hirdėjom	hirdėtawme	hirdėsim	hirdėtubme	hirdėkim
Jūs Jūs	hirdit	hirdėjot	hirdėtawe	hirdėseit	hirdėtubte	hirdėkeit
Jie, jos, tie Ai, uos, taty	hyr	hirdėjo	hirdėtaw	hirdės	hirdėtun̄	lai hyr
Laikas	Dalyviai				Padalyviai	Geidžiamoji nuosaka
	Veikiamieji		Neveikiamieji
Esamasis laikas	hirdin̄s hirdintis		hirdims		hirdint	hirditmas
Būtasis laikas	hirdėjun̄s		hirdėts		hirdėjis	hirdėjitmas
Būtasis dažninis laikas	hirdėtawes		–		hirdėtawis	hirdėtawitmas
Būsimasis laikas	hirdėses hirdėsens		hirdėsims		hirdėsent	hirdėsitmas
Būdinys		Pusdalyviai			Reikiamybės nuosaka
		Vyr. g.	Mot. g.	Bev. g.
hirdėte		hirdėdams	hirdėdama	hirdėdamo	hirdėtins

---