būt

 Jotvingių kalba

Tarimas

TFA: [būt]

Veiksmažodis

būt

1. būti ^(lt) (nau.)

Vartosenos pastabos

• Asmenuojamas lyg būtų būt(i).
• Žodžio "būti" bendratis istoriniuose šaltiniuose neužfiksuota, tad tai – naujadaras; tačiau, kai kurios šio žodžio formos (irm, wal ir bus) yra paimtos tiesiai iš Narevo žodyno.

Etimologija

Iš baltų-slavų prokalbės *bū́ˀtei, iš indoeurpiečių prokalbės *bʰuH- („augti, klestėti“, prieš tai „tapti“). Giminiškas latvių k. būt, lietuvių k. būti, prūsų k. būton. Esamojo, būtojo ir būtojo dažninio laikų formų (ir-, wal-) etimologija neaiški; ir- galėjo kilti iš baltų prokalbės *irā, kuris egzistavo šalia žodžio *esti, o wal- galėjo kilti nuo indoeuropiečių prokalbės *h₂wes- („būti (kažkur), gyventi (kažkur), lankytis“); palyginimui anglų k. was.

Netaisyklingo veiksmažodžio „būt“ formos
Bendratis				Sangrąžinis veiksmažodis
būt				–
Asmuo	Tiesioginė nuosaka				Tariamoji nuosaka	Liepiamoji nuosaka
	Esamasis laikas	Būtasis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
Aš As	irm	walau	waltawau	bus	būceu	–
Tu Tu	yri	walei	waltawei	būsi	būtei	būk
Jis, ji, tai Es, ei, tat	yr	wal	waltaw	būs	būtu	lai yr
Mes Mes	yram	walem	waltawme	būsim	būtem	būkim
Jūs Jūs	yrat	walet	waltawe	būseit	būtet	būkeit
Jie, jos, tie Ai, uos, taty	yr	wal	waltaw	būs	būtu	lai yr
Laikas	Dalyviai				Padalyviai	Geidžiamoji nuosaka
	Veikiamieji		Neveikiamieji
Esamasis laikas	yras yrans		yrams		yrant	yratmas
Būtasis laikas	walun̄s		būts		walis	waletmas
Būtasis dažninis laikas	waltawes		–		waltawis	waltawitmas
Būsimasis laikas	būses būsens		būsims		būsent	būsitmas
Būdinys		Pusdalyviai			Reikiamybės nuosaka
		Vyr. g.	Mot. g.	Bev. g.
būtai		būdams	būdama	būdamo	būtins

---

 Latvių kalba

Tarimas

TFA: /buːt/

Veiksmažodis

būt

1. būti ^(lt)
2. turėti ^(lt) (su subjekto galininku)

Etimologija

Iš baltų prokalbės bʔutei, es.l. formos paveldėtos iš indoeuropiečių prokalbės bʰuh₂- „tapti“. Plg. lietuvių k. būti, senosios bažnytinės slavų kalbos бꙑти.

Sinonimai

    būt: Antonimai

nebūt (lv)

---