būt

 Jotvingių kalba

Tarimas

TFA: [būt]

Veiksmažodis

būt

1. būti ^(lt) (nau.)
   • Žodžio "būti" bendratis istoriniuose šaltiniuose neužfiksuota; tačiau, kai kurios šio žodžio formos (irm, wal ir bus) yra paimtos tiesiai iš istorinių šaltinių.

Etimologija

Iš baltų-slavų prokalbės *bū́ˀtei, iš indoeurpiečių prokalbės *bʰuH- („augti, klestėti“, prieš tai „tapti“). Giminiškas latvių k. būt, lietuvių k. būti, prūsų k. būton. Esamojo, būtojo ir būtojo dažninio laikų formų (ir-, wal-) etimologija neaiški; ir- galėjo kilti iš baltų prokalbės *irā, kuris egzistavo šalia žodžio *esti, o wal- galėjo kilti nuo indoeuropiečių prokalbės *h₂wes- („būti (kažkur), gyventi (kažkur), lankytis“); palyginimui anglų k. was.

Netaisyklingo veiksmažodžio „būt“ formos
Bendratis				Sangrąžinis veiksmažodis
būt				–
Asmuo	Tiesioginė nuosaka				Tariamoji nuosaka	Liepiamoji nuosaka
	Esamasis laikas	Būtasis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
Aš As	irm	walau	waltavau	bus	būceu	–
Tu Tu	iri	walei	waltavei	būsi	būtei	būk
Jis, ji, tai Es, ei, tat	ir	wal	waltav	būs	būtu	lai ir
Mes Mēs	iram	wālem	waltavme	būsim	būtem	būkim
Jūs Jūs	irat	wālet	waltave	būseit	būtet	būkeit
Jie, jos, tie Esai, uos, tati	ir	wal	waltav	būs	būtu	lai ir
Laikas	Dalyviai				Padalyviai	Geidžiamoji nuosaka
	Veikiamieji		Neveikiamieji
Esamasis laikas	irās irants		irams		irant	iratmas
Būtasis laikas	wāles		būts		wālis	wāletmas
Būtasis dažninis laikas	waltaves		–		waltavis	waltavitmas
Būsimasis laikas	busēs būsents		būsims		būsent	būsitmas
Būdinys		Pusdalyviai			Reikiamybės nuosaka
		Vyr. g.	Mot. g.	Bev. g.
būdtai		būdams	būdama	būdame	būtins

---

 Latvių kalba

Tarimas

TFA: /buːt/

Veiksmažodis

būt

1. būti ^(lt)
2. turėti ^(lt) (su subjekto galininku)

Etimologija

Iš baltų prokalbės bʔutei, es.l. formos paveldėtos iš indoeuropiečių prokalbės bʰuh₂- „tapti“. Plg. lietuvių k. būti, senosios bažnytinės slavų kalbos бꙑти.

Sinonimai

    būt: Antonimai

nebūt (lv)

---