atsivogtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivogtinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivogtinas, mot. g. atsivogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivogtinas	atsivogtini	atsivogtina	atsivogtinos	atsivogtina	-
kilm.	atsivogtino	atsivogtinų	atsivogtinos	atsivogtinų	-	-
naud.	atsivogtinam	atsivogtiniems	atsivogtinai	atsivogtinoms	-	-
gal.	atsivogtiną	atsivogtinus	atsivogtiną	atsivogtinas	-	-
įnag.	atsivogtinu	atsivogtinais	atsivogtina	atsivogtinomis	-	-
viet.	atsivogtiname	atsivogtinuose	atsivogtinoje	atsivogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivogtinasis	atsivogtinieji	atsivogtinoji	atsivogtinosios	-	-
kilm.	atsivogtinojo	atsivogtinųjų	atsivogtinosios	atsivogtinųjų	-	-
naud.	atsivogtinajam	atsivogtiniesiems	atsivogtinajai	atsivogtinosioms	-	-
gal.	atsivogtinąjį	atsivogtinuosius	atsivogtinąją	atsivogtinąsias	-	-
įnag.	atsivogtinuoju	atsivogtinaisiais	atsivogtinąja	atsivogtinosiomis	-	-
viet.	atsivogtinajame	atsivogtinuosiuose	atsivogtinojoje	atsivogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivogtinas, mot. g. atsivogtina.
• Skiemenys: at-si-vog-ti-nų

atsivogtinų

1. tas, dėl kurio reikia atsivogti

Etimologija

<= atsivogti, atsivagia, atsivogė <= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---