atsivogsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivogsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivogsimas, mot. g. atsivogsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivogsimas	atsivogsimi	atsivogsima	atsivogsimos	atsivogsima	-
kilm.	atsivogsimo	atsivogsimų	atsivogsimos	atsivogsimų	-	-
naud.	atsivogsimam	atsivogsimiems	atsivogsimai	atsivogsimoms	-	-
gal.	atsivogsimą	atsivogsimus	atsivogsimą	atsivogsimas	-	-
įnag.	atsivogsimu	atsivogsimais	atsivogsima	atsivogsimomis	-	-
viet.	atsivogsimame	atsivogsimuose	atsivogsimoje	atsivogsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivogsimasis	atsivogsimieji	atsivogsimoji	atsivogsimosios	-	-
kilm.	atsivogsimojo	atsivogsimųjų	atsivogsimosios	atsivogsimųjų	-	-
naud.	atsivogsimajam	atsivogsimiesiems	atsivogsimajai	atsivogsimosioms	-	-
gal.	atsivogsimąjį	atsivogsimuosius	atsivogsimąją	atsivogsimąsias	-	-
įnag.	atsivogsimuoju	atsivogsimaisiais	atsivogsimąja	atsivogsimosiomis	-	-
viet.	atsivogsimajame	atsivogsimuosiuose	atsivogsimojoje	atsivogsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivogsimas, mot. g. atsivogsima.
• Skiemenys: at-si-vog-si-mų-jų

atsivogsimųjų

1. tas, kurį atsivogs

Etimologija

<= atsivogti, atsivagia, atsivogė <= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---