atsivogsiančiuose

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivogsiančiuose (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivogsiantis, mot. g. atsivogsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivogsiąs, atsivogsiantis	atsivogsią, atsivogsiantys	atsivogsianti	atsivogsiančios	-	atsivogsią
kilm.	atsivogsiančio	atsivogsiančių	atsivogsiančios	atsivogsiančių	-	-
naud.	atsivogsiančiam	atsivogsiantiems, atsivogsiantiem	atsivogsiančiai	atsivogsiančioms, atsivogsiančiom	-	-
gal.	atsivogsiantį	atsivogsiančius	atsivogsiančią	atsivogsiančias	-	-
įnag.	atsivogsiančiu	atsivogsiančiais	atsivogsiančia	atsivogsiančiomis	-	-
viet.	atsivogsiančiame, atsivogsiančiam	atsivogsiančiuose, atsivogsiančiuos	atsivogsiančioje, atsivogsiančioj	atsivogsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivogsiantysis	atsivogsiantieji	atsivogsiančioji	atsivogsiančiosios	-	-
kilm.	atsivogsiančiojo	atsivogsiančiųjų	atsivogsiančiosios	atsivogsiančiųjų	-	-
naud.	atsivogsiančiajam	atsivogsiantiesiems	atsivogsiančiajai	atsivogsiančiosioms	-	-
gal.	atsivogsiantįjį	atsivogsiančiuosius	atsivogsiančiąją	atsivogsiančiąsias	-	-
įnag.	atsivogsiančiuoju	atsivogsiančiaisiais	atsivogsiančiąja	atsivogsiančiosiomis	-	-
viet.	atsivogsiančiajame	atsivogsiančiuosiuose	atsivogsiančiojoje	atsivogsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivogsiantis, mot. g. atsivogsianti.
• Skiemenys: at-si-vog-sian-čiuo-se

atsivogsiančiuose

1. tas, kuris atsivogs

Etimologija

<= atsivogti, atsivagia, atsivogė <= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---