atsivagiantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivagiantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivagiantis, mot. g. atsivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivagiąs, atsivagiantis	atsivagią, atsivagiantys	atsivagianti	atsivagiančios	-	atsivagią
kilm.	atsivagiančio	atsivagiančių	atsivagiančios	atsivagiančių	-	-
naud.	atsivagiančiam	atsivagiantiems, atsivagiantiem	atsivagiančiai	atsivagiančioms, atsivagiančiom	-	-
gal.	atsivagiantį	atsivagiančius	atsivagiančią	atsivagiančias	-	-
įnag.	atsivagiančiu	atsivagiančiais	atsivagiančia	atsivagiančiomis	-	-
viet.	atsivagiančiame, atsivagiančiam	atsivagiančiuose, atsivagiančiuos	atsivagiančioje, atsivagiančioj	atsivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivagiantysis	atsivagiantieji	atsivagiančioji	atsivagiančiosios	-	-
kilm.	atsivagiančiojo	atsivagiančiųjų	atsivagiančiosios	atsivagiančiųjų	-	-
naud.	atsivagiančiajam	atsivagiantiesiems	atsivagiančiajai	atsivagiančiosioms	-	-
gal.	atsivagiantįjį	atsivagiančiuosius	atsivagiančiąją	atsivagiančiąsias	-	-
įnag.	atsivagiančiuoju	atsivagiančiaisiais	atsivagiančiąja	atsivagiančiosiomis	-	-
viet.	atsivagiančiajame	atsivagiančiuosiuose	atsivagiančiojoje	atsivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivagiantis, mot. g. atsivagianti.
• Skiemenys: at-si-va-gian-tiem

atsivagiantiem

1. tas, kuris atsivagia

Etimologija

<= atsivogti, atsivagia, atsivogė <= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---