Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
| Įvardis; pagrindinė forma: vyr. g. anas, mot. g. ana
|
| Neįvardžiuotinės formos
|
|
|
Vienaskaita
|
Dviskaita
|
Daugiskaita
|
| vard.
|
anas,
ans,
ana
|
aniedu
|
anie,
anos
|
| kilm.
|
ano,
anos
|
-
|
anų,
anų
|
| naud.
|
anam,
anai
|
-
|
aniems,
aniem,
anoms,
anom
|
| gal.
|
aną,
aną
|
-
|
anuos,
anas
|
| įnag.
|
anuo,
ana
|
-
|
anais,
anomis
|
| viet.
|
aname,
anam,
anoje,
anoj
|
-
|
anuose,
anuos,
anose
|
| Įvardžiuotinės formos
|
|
|
Vienaskaita
|
Dviskaita
|
Daugiskaita
|
| vard.
|
anasai,
anoji
|
-
|
anieji,
anosios
|
| kilm.
|
anojo,
anosios
|
-
|
anųjų,
anųjų
|
| naud.
|
anajam,
anajai
|
-
|
aniesiems,
anosioms
|
| gal.
|
anąjį,
anąją
|
-
|
anuosius,
anąsias
|
| įnag.
|
anuoju,
anąja
|
-
|
anaisiais,
anosiomis
|
| viet.
|
anajame,
anojoje
|
-
|
anuosiuose,
anosiose
|
anoms (syn.: joms) - asm. įvrd. kalbant apie moteriškosios giminės trečiuosius asmenis: Ką tu anoms duosi.
.svg){kind=small}