anas
Taip pat žr.: Anas
Turinys
Lietuvių kalba[taisyti]
Įvardis[taisyti]
| Įvardis; pagrindinė forma: vyr. g. anas, mot. g. ana | |||
|---|---|---|---|
| Neįvardžiuotinės formos | |||
| Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita | |
| vard. | anas, ans, ana |
aniedu | anie, anos |
| kilm. | ano, anos |
- | anų, anų |
| naud. | anam, anai |
- | aniems, aniem, anoms, anom |
| gal. | aną, aną |
- | anuos, anas |
| įnag. | anuo, ana |
- | anais, anomis |
| viet. | aname, anam, anoje, anoj |
- | anuose, anuos, anose |
| Įvardžiuotinės formos | |||
| Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita | |
| vard. | anasai, anoji |
- | anieji, anosios |
| kilm. | anojo, anosios |
- | anųjų, anųjų |
| naud. | anajam, anajai |
- | aniesiems, anosioms |
| gal. | anąjį, anąją |
- | anuosius, anąsias |
| įnag. | anuoju, anąja |
- | anaisiais, anosiomis |
| viet. | anajame, anojoje |
- | anuosiuose, anosiose |
anas (syn.: jis, ans) - asm. įvrd. kalbant apie vyriškosios giminės trečiąjį asmenį: Anas pjauna, o ana grėbia.
- parod. įvrd. kitas, ne šitas (žymi erdvės ar laiko atžvilgiu nutolusį daiktą): Duok man aną knygą, ne šitą. Anoj pusėj upės. Anais metais.
Sinonimai[taisyti]
Vertimai[taisyti]
anas: įvardis
|
|
