Vikižodynas - laisvasis žiniatinklio žodynas lietuvių kalba, Vikimedijos fondo projektas, kuriuo siekiama sukurti laisvai prieinamą, daugiakalbį žodyną, jame pateikti ne tik atskiras sąvokas, bet ir jų apibrėžimus, etimologiją, taip pat tokius dalykus kaip tarimas, sinonimai, antonimai, frazeologizmai, vietovardžiai, vardažodžiai, sąvokos (žodžių junginiai), santrumpos, taip pat lietuviškų žodžių atitikmenis užsienio kalbose.
|
Kviečiame visus prisidėti prie šio Vikižodyno kūrimo
|
|
|
- (Šalys) - kai kalbama apie kraštą, valstybę, organizuota politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią. Geografinė teritorija, paprastai aiškiomis ribomis, kuriai būdinga tam tikra kultūra (dažniausiai etniniu pagrindu), ir dažnai tam tikra savivalda, gyventojų suvokiamas vieningumas.
- kai kalbama apie šoną
- Nuėjo pro šalį. Kepurė ant šalies.
- kai kalbama apie pusę, kryptį
- Vyrai nuskubėjo į gaisro šalį.
- žmogus ar grupė, kuo nors priešinga kitam žmogui ar grupei
- (tarm.| ryt.) (nevart.) - pailga skarelė kaklui apsirišti, kaklajuostė
- Eidamas į lauką apsirišk šalį.
plačiau...
|
Veiksmažodžiai – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ir atsako į klausimus ką veikia? ką veikė? ką veikdavo? ką veiks? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?, pavyzdžiui: lyja, važiuoja, dainuoja; norėjo, keliavo, dejavo; bėgdavo, imdavo, skaitydavo; rašys, stums, rodys…
Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis, laikais, skaičiais, nuosakomis.
Pagrindinės veiksmažodžio formos yra trys: bendratis, esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko III asmuo (skaityti, skaito, skaitė; kelti, kelia, kėlė).
Išvestinės veiksmažodžio formos yra būtasis dažninis ir būsimasis laikas, tariamoji ir liepiamoji-geidžiamoji nuosaka, dalyviai, padalyviai, pusdalyviai, būdiniai ir siekiniai.
Veiksmažodžių lietuvių kalboje tikrai yra daug, net nekalbant apie jų išvestines formas, tačiau jų vikižodyne yra aprašyta labai mažai, todėl visus kviečiame prisidėti aptašant lietuvių kalbos veiksmažodžius ir jų vertimus į kitas kalbas. Taip pat kviečiame aprašyti ir kitų kalbų veiksmažodžius.
Sekančio mėnesio iniciatyvos tema yra „daiktavardžiai“
Lietuviškų žodžių: (>= 4 265) Kalbų: (>= 179), žr. naujausi
|
- staigiai leistis žemyn
- Jau ruduo, jau lapai krinta.
- Užkliuvęs už slenksčio krito vaikas.
- atsirasti, darytis (rasai, miglai)
- virsti, griūti
- Pervargęs krito ir netrukus užmigo.
- skleistis, leistis, tiestis (šviesai, spinduliams, šešėliams)
- kuliant birti, užderėti (javams)
- birti (dantims); slinkti (plaukams):
- (prk.) patekti į kokią padėtį
- (prk.) tekti kieno daliai, liesti ką, patekti ant ko
- (tarm.) sektis, vykti
- (tarm.) leistis (saulei)
- (tarm.) pulti, imtis ką daryti
- (tarm.) dvėsti, stipti
- Viens po kito gyvuliai ėmė kristi.
- (poet.) žūti kovoje; mirti
- Daugel brolių ąžuolų krito karužėj.
- leipti, alpti
- žlugti, nykti
- 1989 m. buvo tie metai, kai pasaulyje ėmė kristi komunizmas.
- pigti, mažėti vertei
- (šnek.) tikti, pritapti, gerai gulėti
- Nemanau, kad kuris paltas taip gerai kris kaip senasis.
- išsileisti, suvirti (bulvėms)
- (tarm.) atsigimti, panašiam būti
- (tarm.) turėti palinkimą
- (tarm.) niršti, pykti
plačiau...
|