įskolintojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įskolintojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolintojas	įskolintojai
kilm.	įskolintojo	įskolintojų
naud.	įskolintojui	įskolintojams
gal.	įskolintoją	įskolintojus
įnag.	įskolintoju	įskolintojais
viet.	įskolintojuje	įskolintojuose
šauksm.	įskolintojau	įskolintojai

• Skiemenys: į-sko-lin-to-jau
• žr. pagr. f. įskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įskolintoja.

įskolintojau

1. tas, kuris įskolina

Etimologija

<= įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---