įskolintojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įskolintojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolintojas	įskolintojai
kilm.	įskolintojo	įskolintojų
naud.	įskolintojui	įskolintojams
gal.	įskolintoją	įskolintojus
įnag.	įskolintoju	įskolintojais
viet.	įskolintojuje	įskolintojuose
šauksm.	įskolintojau	įskolintojai

• Skiemenys: į-sko-lin-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įskolintoja.

įskolintojas

1. tas, kuris įskolina

Etimologija

<= įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    įskolintojas: bendrai

neįskolintojas (lt)

Vertimai

  įskolintojas: bendrai

---

Daiktavardis

įskolintojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolintoja	įskolintojos
kilm.	įskolintojos	įskolintojų
naud.	įskolintojai	įskolintojoms
gal.	įskolintoją	įskolintojas
įnag.	įskolintoja	įskolintojomis
viet.	įskolintojoje	įskolintojose
šauksm.	įskolintoja	įskolintojos

• Skiemenys: į-sko-lin-to-jas
• žr. pagr. f. įskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įskolintojas.

įskolintojas

1. ta, kuri įskolina

Etimologija

<= įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---