įsivoktinam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivoktinam (reik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivoktinas, mot. g. įsivoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivoktinas	įsivoktini	įsivoktina	įsivoktinos	įsivoktina	-
kilm.	įsivoktino	įsivoktinų	įsivoktinos	įsivoktinų	-	-
naud.	įsivoktinam	įsivoktiniems	įsivoktinai	įsivoktinoms	-	-
gal.	įsivoktiną	įsivoktinus	įsivoktiną	įsivoktinas	-	-
įnag.	įsivoktinu	įsivoktinais	įsivoktina	įsivoktinomis	-	-
viet.	įsivoktiname	įsivoktinuose	įsivoktinoje	įsivoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivoktinasis	įsivoktinieji	įsivoktinoji	įsivoktinosios	-	-
kilm.	įsivoktinojo	įsivoktinųjų	įsivoktinosios	įsivoktinųjų	-	-
naud.	įsivoktinajam	įsivoktiniesiems	įsivoktinajai	įsivoktinosioms	-	-
gal.	įsivoktinąjį	įsivoktinuosius	įsivoktinąją	įsivoktinąsias	-	-
įnag.	įsivoktinuoju	įsivoktinaisiais	įsivoktinąja	įsivoktinosiomis	-	-
viet.	įsivoktinajame	įsivoktinuosiuose	įsivoktinojoje	įsivoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivoktinas, mot. g. įsivoktina.
• Skiemenys: į-si-vok-ti-nam

įsivoktinam

1. tas, dėl kurio reikia įsivokti

Etimologija

<= įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---